Apie Lietuvos politines aktualijas, šalies gynybą, derybas dėl karo Ukrainoje bei artėjantį Europos krepšinio čempionatą Gitanas Nausėda pasakojo išskirtiniame interviu TV3 žinioms.
Socialdemokratai, „Nemuno Aušra“ ir „valstiečiai“. Geriau negu buvo?
G. Nausėda: Kol kas tai dar nėra realybė ir mes matome, kad kol kas koalicijos kontūrai tiktai dėliojasi. Natūralu, kad kai kurie koalicijos partneriai pamatė, kad turi tą auksinį balsą arba auksinę kortą, staigiai užkėlė savo apetitą.
Matysime, kaip tą apetitą pavyks malšinti. Šiuo atveju reikės socialdemokratams įdėti nemažai pastangų. Taip kad aš nesu jau toks garantuotas, kad viskas baigsis sklandžiai.
Turbūt pirmas egzaminas bus laikomas rytoj, kuomet pristatysiu ministrės pirmininkės kandidatūrą ir matysime, tas pirmasis signalas bus, ar ji sulaukia pakankamai paramos Lietuvos Respublikos Seime, kol derybos dar nėra pasibaigusios.
Bet vis tiek tikėtina, kad būtent taip ir atrodys ta koalicija. Girdime įvairių pasvarstymų, vertinimų ir kritikos. Ši koalicija mažiau antisemitinė bus, ar tiek pat?
G. Nausėda: Žinote, tas antisemitizmas tapo savotišku burbulu, kurį mes patys išpūtėme iki begalybės. Taip, iš pradžių jis turėjo pagrindo, nes ponas Žemaitaitis, ko gero, provokuodamas daugiau negu iš tikrųjų būdamas kažkoks tai realus antisemitas, stengiasi teikti tokius labai keistus pareiškimus.
Man atrodo, kad per tuos pastaruosius mėnesius jisai padarė tam tikras išvadas, suprato, kad tos provokacijos, pirmiausia, kenkia jam pačiam ir pastaruoju metu, bent jau pastaruosius keletą mėnesių, aš nieko panašaus iš jo negirdėjau.
Ir atitinkamai matau, kad tarptautinėje bendruomenėje, jeigu pirmaisiais mėnesiais po Seimo rinkimų nuolat susilaukdavau kolegų klausimų: „Tai kas pas jus tas Seimo narys, kuris štai daro tokius pareiškimus?“, pastaruoju metu, pastarąjį pusmetį, aš jokių klausimų pono Žemaitaičio atžvilgiu nesusilaukiu.
Tai, matyt, tarptautinė bendruomenė padarė išvadą, kad ko gero tai buvo daugiau rinkiminė ekvilibristika ir tokia tikrai nelabai sėkminga, kuri ponui Žemaitaičiui dar nepasibaigė.
Štai kodėl aš įvedžiau tam tikrus saugiklius ministrams, kurie bus deleguoti, atstovauti šią partiją, nes tiek tyrimas ir teismo procesas dėl buvusio antisemitinio teksto pono Žemaitaičio, nėra pasibaigęs. Verdikto nežinome, žinosime ateityje.
Tiek ir tyrimas dėl partijos finansavimo rinkimų metu taip pat nėra pasibaigęs ir čia yra tam tikri rizikos faktoriai, su kuriais privalome skaitytis.
Bet kuomet pirmą kartą formavosi valdančioji koalicija, kuri dabar iširo, jūs dar minėjote ne tik tą klaidos žodį dėl „Nemuno aušros“, ką visi jau čia akcentuoja, bet ir užsiminėte, kad berods, tos pačios dienos, kai buvo pasirašinėjama koalicija rytą, jūs dar skambinote socdemams ir prašėte gerai pagalvoti. Iš to ką dabar iš jūsų girdžiu, suprantu, kad tokių aktyvių veiksmų šį kartą jau nebesiimate?
G. Nausėda: Iš tikrųjų politinė aritmetika yra negailestinga. Tuo metu, ko gero, tikrai buvo realus šansas, kol nebuvo tam tikrų tarpusavio santykių, sakykime, nuosėdų ar įsiskaudinimų, kaip aš dabar matau iš atskirų partijų pusės. Tuo metu tikrai buvo galimybė formuoti koaliciją ir buvo bent keli koalicijos formavimo variantai.
Šiandien mes matome, kad socdemams tikrai bus nepaprastai sudėtinga užsitikrinti net ir paprastą aritmetinę daugumą. Aš nesu toks optimistas ir tikrai nelaikau, kad šių trijų partijų koalicija jau yra įvykęs dalykas.
Galimas dalykas, kad valstiečiai kažkuriame etape nusileis, bet neatmesčiau ir to, kad valstiečiai liks prie savo reikalavimų, kurie yra, kiek aš juos matau, tiesiog neįgyvendinami. Jų neįmanoma įgyvendinti. Nebent mes leistume sau prabangą turėti 15 proc. valstybės biudžeto deficitą, bet turbūt tokios prabangos neturime.
Ir jeigu, jie kuriame nors taške užsispirs, teks apskritai kalbėti apie daugumą, kuri bus sudaryta iš dviejų partijų. Kitaip tariant, tai jau beveik nebebus dauguma, tai bus ties 71 balsu balansuojanti dauguma.
Taip, yra dar keletas atskirų Seimo narių, jų lojalumą patikrinti taip pat labai sudėtinga, taip kad tai gali būti labai trapi dauguma, kuriai bus iš karto pirmas egzaminas – valstybės biudžeto svarstymas, pats svarbiausias valstybės ekonominis dokumentas, ir jau čia gali atsirasti didelių bėdų ir šita koalicija gali tiesiog neišsilaikyti.
Taip kad turime suprasti, kad valstybės situacija nėra paprasta ir socdemai turi kur kas mažesnę manevro laisvę, negu turėjo prieš vienerius metus.
Jeigu, vis dėlto, pavyktų socdemams susitarti su „valstiečiais“, kartu su „valstiečiais“ atsiranda ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pamenu, jūs neturėjote labai geros patirties su jais, net kalbėjote, kad „jerunda“ ir „vsio zakonno“ laikai jau praėję. Patenkintas būtumėte, jeigu jie atsirastų vėl koalicijos dėlionėje?
G. Nausėda: Visokių tų patirčių buvo ir taip jūs turbūt primenate Narkevičiaus istoriją, taip, tokia buvo. Bet kita vertus, buvo ir ministrė Tamašunienė, kuri visai gerai vykdė vidaus reikalų ministrės pareigas, taip kad tos patirties nespalvinčiau vien tiktai juoda arba balta spalva.
Taip, lenkų rinkimų akcija turi pakankamai aiškias pažiūras tiek socialinėje politikoje, tiek, ypač, žmogaus teisių srityje, bet aš nesutikčiau su tuo, kad valstiečių žaliųjų pasikvietimas į koaliciją socialdemokratus daro kaip nors labiau dešiniaisiais.
Man atrodo, čia reikia atskirti du dalykus: socialinę arba ekonominę politiką ir politiką žmogaus teisių srityje. Tai jeigu žmogaus teisių srityje iš tikrųjų to dešinumo, jeigu jį taip galima pavadinti, atsiranda daugiau, tai ekonominėje politikoje, aš manau, valstiečių žaliųjų nuostatos taip pat yra pakankamai kairiosios.
Jau netrukus bus Seime tvirtinama būsimoji premjerė Inga Ruginienė. Konservatoriai, žinoma, jų darbas kritikuoti valdžią, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydami papildomos įslaptintos galbūt informacijos apie ją. Jūs pats po Gintauto Palucko skandalo sakėte, kad prašysite iš tarnybų visos įmanomos ir neįmanomos informacijos. Gavote įmanomą ir neįmanomą informaciją apie Ruginienę?
G. Nausėda: Neįmanoma turbūt, labai sunku patikrinti, nes neįmanomos aibė yra neribota. Įmanomos informacijos failą aš gavau. Yra tam tikrų rizikos veiksnių ir, pirmiausia, galbūt susijusių daugiau su pačios ponios Ruginienės vyro veikla. Tačiau tokių rizikos veiksnių, kurie turėtų tiesioginį sąryšį su nacionaliniu saugumu, Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad tokios informacijos neturi.
Jūs Ruginienės vyro reikalus turite omenyje tai, kas jau nuskambėjo viešoje erdvėje dėl bylos Ukrainoje, ar dar yra kažkas, ko nežinome?
G. Nausėda: Tiesiog verslo ryšiai, galimi ryšiai su konkrečiais asmenimis, šitų asmenų pažiūros. Taip, iš tikrųjų tose įmonėse, apie kurias kalbame, yra buvę savininkų, kurie atvirai deklaruodavo savo prorusiškas pažiūras.
Bet pats ponios Ruginienės vyras su tais asmenimis kontakto ir verslo ryšių neturėjo. Tiesiog jis atėjo vėliau, jau kuomet savininkas buvo kitas.
Kritikos šiai valdžios dėlionei daugybė, suprantama, opozicijos toks darbas kritikuoti, kiek ta kritika jums skamba pagrįstai, o kiek tai yra... tiesiog toks darbas opozicijos ir galbūt net manipuliavimas Lietuvos žmonių nuotaikomis?
G. Nausėda: Aš manau, kad visi puikiai suvokiame, kad ši dauguma, jeigu ir atrodė tokia pakankamai ryški 2024 metų rudenį, dabar taip nebeatrodo dėl pačių įvairiausių priežasčių, iš dalies aš apie jas kalbėjau.
Todėl visi puikiai suvokia, kad jeigu, pavyzdžiui, išmušti „Nemuno Aušrą“ iš šitos koalicijos, labai realūs išankstinių Seimo rinkimų kontūrai tiesiog dėl to, kad dauguma bus pernelyg silpna, kad galėtų priimti reikšmingus valstybės gyvenimui sprendimus.
Ir kuriame nors etape turės tiesiog pasakyti: „Pasiduodame“. Ar opozicijai tai yra naudinga? Manau, kad ypač tiems, kurie buvo pasodinti ant atsarginių suolelio, taip, nes jie nenori sėdėti ant atsarginių suolelio keturis metus ir jie norėtų kaip galima greičiau pabandyti savo jėgas iš naujo, kaip ten sakoma toj dainoj, „pabandom iš naujo“.
Tai šitokią viziją, aš manau, opozicinės partijos turi. Todėl taip, nežiūrėkime į visus pareiškimus vien tiktai per rožinius akinius. Manau, kad išankstinių Seimo rinkimų kontūrai opozicinėms partijoms taip pat yra patrauklūs.
Kaip manote, taip gali nutikti šią kadenciją?
G. Nausėda: Taip gali nutikti. Viskas gali nutikti. Tikrai norisi, kad valstybės gyvenimas būtų stabilesnis. Todėl aš dėsiu pastangas, kad tas stabilumas išliktų. Stengiuosi palaikyti darbinį ryšį su Socialdemokratų partija.
Tai nėra visada paprasta, nes natūralu, mes nesitapatiname kažkaip, kad prezidentas palaiko viską, ką daro socdemų partija arba socdemai palaiko viską, ką sako prezidentas.
Bet aš noriu, kad to santykio neužgožtų kažkoks emocinis fonas ir mes pradėtume prasivardžiuoti ir panašiai. Noriu darbinio konstruktyvaus santykio, taip pat ir noriu, kad, be abejo, būtų tokia koalicija, kuri pajėgtų dirbti.
Ar ta trapi dauguma yra kažkas naujo mūsų visoje geopolitinėje aplinkoje? Aš turbūt galėčiau referuoti į Latviją, Estiją, kurios taip pat dirba su 1-2 balsų daugumos koalicija, bet kol kas matau, kad dirba pakankamai stabiliai ir premjerai nesikeičia.
Neseniai nuskambėjo drono istorija. Ar jūs galite kaip vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl mes neišmokstame karo Ukrainoje pamokų? Porą metų matėme, jog bepiločiai dronai jau dominuoja fronto danguje. Matėme, kaip Latvijoje buvo nukritęs pernai dronas su sprogmenimis. Turėjome laukti, kol nukris pas mus pirmasis prieš mėnesį. Antras iš viso praskrido virš pusės Lietuvos. Ir Krašto apsaugos ministerija pasako, kad mes pirkimų dar nesame pradėję, nes mes analizuojame, ko mums reikia, kad galėtume apsiginti. Kodėl taip yra?
G. Nausėda: Aš manau, kad reikėtų apskritai keltis iki 2-3 metų senumo situacijos, kuomet turėjome krašto apsaugos ministrais dirbusių asmenų, kurie apskritai dronams neteikė didesnės reikšmės, turėjome ir tokių pavyzdžių.
Dabar matome, kad dronai tampa viską lemiančiu veiksniu, ir tikrai tokių atsitiktinių arba net sąmoningai paleistų dronų atskridimo tikimybės mes niekaip negalime sumažinti iki nulio.
Štai ir praeitą naktį nukrito bepilotis objektas Lenkijoje ir sprogo. Taip kad kiek lenkai beturėtų gerą oro gynybą ir detekcijos pajėgumus, vis dėlto kartas nuo karto tai atsitinka.
Manau, kad mūsų institucijos iš šito paskutinio atvejo tikrai padarė labai rimtas išvadas ir dabar, pirmiausia, daro tai, ką gali padaryti šiandien. Kariuomenės pajėgumai sutelkti, sutelktas ir dėmesys, ir esami detekciniai pajėgumai ten, kur yra tos pačios jautriausios vietos.
Pradėti pirkimo procesai tam, kad mes matytume dronus ne tiktai skrendančius aukštyje, bet ir tuos, kurie skrenda tame regos arba skridimo lauke, kuris yra šiuo metu sunkiau detekciškai nustatomas.
Visa tai pradėta, sutinku, kad tai pradėta vėlokai, bet reikalas ne tiktai techninėse galimybėse, nes net ir turėdami visą reikalingą techniką, mes galime turėti prastus algoritmus ir nesugebėti reaguoti.
Tai algoritmų procedūrų prasme, ir pas mane buvome susitikę, ir vėliau dar vyko diskusijos. Turime štai ką padaryti ir aš tą sakiau ir visiems susirinkusiems. Sprendimo priėmimo prasme – maksimum decentralizacijos.
Kitaip tariant, priimame sprendimus ten, kur įvyksta drono nustatymas. Komunikacijos prasme – maksimum centralizacijos, kad nepradėtų kalbėti visi, kas ką žino ir kas ko nežino, o būtų labai aiškiai sutelkta vienose rankose centralizacija ir komunikacija.
Tai, man atrodo, išvados padarytos tinkamos ir labai noriu tikėtis, kad jeigu ateityje kils panašaus pobūdžio incidentų, reagavimo kokybė bus visiškai kitokia, negu buvo paskutinį kartą.
Artėja „Zapad“ pratybos jau visai netrukus bus šalia mūsų sienų. Žinome, kad ta pusė visą laiką išpučia skaičius, kalba bauginančiai. Prezidente, jūs turite gerokai daugiau informacijos ir ne viešos. Ko Lietuvos žmonėms tikėtis iš šių pratybų?
G. Nausėda: Aš norėčiau visgi nuraminti Lietuvos žmones, kad tikrai jie nedarytų kažkokių labai toli siekiančių išvadų ir tikėtųsi, kad šių pratybų metu bus mėginama įvykdyti kažkokius tai neteisėtus ir neprognozuojamus veiksmus NATO valstybės atžvilgiu, šiuo atveju Lietuvos atžvilgiu, kaip ir kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu.
Tos pratybos pagal savo apimtį, dislokaciją nėra kažkuo labai reikšmingesnės negu kad pratybos, kurias turėjome prieš keletą metų. Apimties prasme netgi šiek tiek mažesnės dėl labai suprantamų priežasčių, kadangi Rusija negali generuoti tiek karių dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje.
Štai kodėl, aš manau, kad tiesiog ramiai dirbame savo darbą. Institucijos atidžiai stebi procesus, stebės ne tiktai aktyviojoje pratybų stadijoje, bet stebi jau senokai, stebi ir dabar, teikia visą reikalingą informaciją.
Taip, matome, kad vyksta tam tikri pasirengimo darbai, tačiau jie nėra kažkuo išskirtiniai ir tikrai neturėtų kelti mūsų žmonėms baimės.
Kad jau prakalbome apie priešus, Trumpas susitiko su Putinu, pas prezidentą Trumpą keliavo ir Europos lyderiai kartu su Volodymyru Zelenskiu. Kiek jūs žinote iš tų kalbų, kaip įvertinti mums iš Lietuvos perspektyvos, kokie yra tų susitikimų rezultatai?
G. Nausėda: Žinote, norint prognozuoti dalykus, reikia remtis realistiškomis prielaidomis. Aš ir šiandien remiuosi prielaida, kad Putinas nenori taikos. Todėl jis pasinaudos visais neatitikimais tarp lūkesčių Vakaruose ir lūkesčių Rytuose, kad galėtų pasakyti: „Štai žiūrėkite, mūsų, Rusijos, reikalavimai nepatenkinti. Reiškia, mes negalime kol kas pradėti taikos derybų“.
Ką aš turiu omenyje? Teritorijų klausimas. Prezidentas Zelenskis ne kartą sakė: „De jure jokio teritorijos atidavimo negali būti, nes tai yra prieštaraujantis Ukrainos konstitucijai dalykas“.
Konstitucijos karo metu jie keisti negali, o ir tauta tikrai nepritartų teritorijos prekiavimui. Tuo metu Putino reikalavimas yra Donecko sritis administracinėse ribose, ne tai, ką jie realiai ten užkariavo, bet administracinėse ribose.
Akivaizdus prieštaravimas, kaip jį panaikinti? Putinas visada gali pasakyti: „Žiūrėkite, mano reikalavimai yra tokie, jeigu jūs nenusileidžiate mano reikalavimui, apie taiką kalbėti negalime“.
Kitas klausimas, saugumo garantijos. Puiku, kalbame visi dabar apie saugumo garantijas, nors kol kas nelabai žinome, ką turi galvoje sakydamos Jungtinės Amerikos Valstijos, kalbėdamos apie saugumo garantijas.
Jeigu tikrai kalbame apie tai, kad esame pasirengę, norinčiųjų koalicija, dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Ukrainos teritorijoje, tai vėlgi prieštarauja tam pačiam Putino teiginiui: „Jokio NATO kariuomenės kareivio bato Ukrainos teritorijoje“.
Vėlgi, jis gali išsisukinėti ir sakyti, kad mano reikalavimai nepatenkinti, taikos negali būti. Ir tokių pavyzdžių yra daugiau, todėl vienintelė viltis yra tikrai prezidento Trumpo svertai, kuriuos jis turi.
Manau, kad jie turbūt vieninteliai daro įspūdį Putinui. Tiek karinė galia, be jokios abejonės, bet, ypač, ekonominė galia ir gebėjimas priimti sprendimus, kurie gali smarkiai numušti naftos kainą arba antrinės sankcijos, kurios nustatytų naftos pirkimo draudimą trečiosioms valstybėms.
Tai Rusijai iš tikrųjų skauda ir Rusija į tai turėtų atsižvelgti. Ir štai matysime artimiausią mėnesį, kaip pavyks palaužti tą Putino nenorą siekti taikos ir įsitikinimą, kad Rusijos ekonomika atlaikys visas sankcijas.
Jeigu tos sankcijos tikrai pradės duoti realų smūgį Rusijos ekonomikai tokį, kad ji sukluptų, aš manau, kad Putinas, nori jis ar nenori, jis ten gali ką nori svajoti geopolitiškai, tačiau jam teks nusileisti.
Jeigu vis dėlto būtų norinčiųjų koalicijos sprendimas siųsti karius į Ukrainos teritoriją, Lietuvos kariai ten bus?
G. Nausėda: Kol kas apie tai anksti kalbėti, nes norinčiųjų koalicija tiktai apsibrėžė savo užduotį ir būtų įveiklinta tiktai tokiu atveju, kuomet būtų užtikrinta taika. Kitaip tariant, pati taptų taikos užtikrinimo garantu.
Mes esame pasirengę prisidėti tiek, kiek leis Seimo mandatas taikos palaikymo kariais, tiek ir savo karine įranga. Kol kas mes tiktai deklaravome tai. Gali atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, karių ir nereikės siųsti, nes tiesiog bus svarbiau generuoti kitus pajėgumus ir galbūt paprašyta iš mūsų bus kitų dalykų.
Bet kuriuo atveju Lietuvos įsitraukimas į taikos palaikymą veikiausiai labai smarkiai kiekybiškai nesiskirs nuo to, ką mes savo laiku darėme Afganistane.
Prezidente, pabaigai apie sportą. Žinau, kad mėgstate sportą, lankotės arenose, stadionuose. Lygiai už savaitės prasideda Europos krepšinio čempionatas. Kokie jūsų lūkesčiai mūsų rinktinei? Ar jūs labiau kaip treneris Kurtinaitis, kuriam yra tiktai pirma vieta, o visos kitos – paskutinės? Ar jums užtenka, kad širdį ir jėgas paliktų aikštelėje?
G. Nausėda: Ir vieną, ir kitą svarbu. Turbūt atsakymas ir negalėtų būti kitoks. Man taip pat labai svarbus sportinis rezultatas. Net ir politikoje, tiesą sakant, rezultatas yra svarbus. Yra daug procesų, daug tuščių apsisukimų, bet jeigu lieka tik tai, pasitenkinimo nėra. Rezultatas turi būti.
Rinktinė yra tikrai labai įdomi, pajėgi, tokia, sakyčiau, ganėtinai netikėta, nes yra tikrai daug naujų žaidėjų, labai perspektyvių žaidėjų. Viskas priklausys nuo jų susiklausymo, nuo vidinės komandinės dvasios, kuri, kiek suprantu, yra tikrai gera ir viskas mūsų rankose.
Aš matau, kad kitos rinktinės taip pat stringa. Net ir tą pačią Vokietiją stebiu. Tiesa, Prancūzijos nemačiau. Turkija, Slovėnija – visos rinktinės yra pažeidžiamos ir visos yra mūsų pajėgumo ribos. Tiesa, labai įspūdingai atrodo serbai tą tikrai mačiau, bet, manau, kad net ir serbai yra įveikiami, ką esame padarę praeityje ne kartą.
Taip kad linkiu didžiausios sėkmės. Žinau, kad man išpuls laimė, berods, jis išreiškė tokį pageidavimą, su Suomijos prezidentu lankytis Lietuvos rinktinės rungtynėse, kadangi tuo metu viešėsiu Suomijoje, susitiksiu su prezidentu ir su kitais asmenimis.
Didžiausios sėkmės. Tikrai aš žinau, kad Lietuvai tai yra labai svarbu. Tai gerokai pakelia mūsų kovinę dvasią ir tikiu, kad viskas bus gerai.
Mėgstate ir futbolą, esate stadione ne kartą užfiksuotas, tiek Vilniaus „Žalgirio“. Tiek Lietuvos rinktinės rungtynėse...
G. Nausėda: Ne tiktai stadione, bet ir žaidžiantis esu užfiksuotas.
Bet, turbūt, ne už rinktinę ir ne už „Žalgirį?
G. Nausėda: Ne, tikrai ne, tikrai ne. Ir net ne už veteranus.
Ar sekate, girdite, kas vyksta su Vilniaus „Žalgiriu“? Legendinis klubas, turtingiausias, nors nemaža dalimi iš mokesčių mokėtojų išlaikomas klubas, dabar ikiteisminis tyrimas vadovei, fanai protestuoja, kaip jums visa ta situacija atrodo?
G. Nausėda Labai neskaniai atrodo šita situacija. Iš tikrųjų, prisimenu kur kas geresnius laikus, kai pats lankiausi Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse, tarptautinėse taip pat, kur buvo pasiekiamos tikrai įspūdingos pergalės.
Šitaip nusmukti... tikrai veikiausiai toks nuosmukis neįvyksta per vieną naktį. Ir tai tikrai yra sietina su klubo vadyba, su tikslais, kurie yra keliami. Aš manau, kad tikrai Vilniaus savivaldybė suras tuos sprendimus, kaip mūsų legendinį klubą pakelti iš pelenų, šiuo atveju, turbūt reikia kalbėti taip.
Man pačiam, kaip žiūrovui, turbūt nuo kokių 1983 metų, kai Vilniaus „Žalgiris“ tuo metu pakilo į aukščiausią lygą tos anos valstybės, ir kokią turėjome auksinę mūsų futbolo kartą, man tikrai yra labai skaudu matyti tai, kas vyksta dabar. Bet tikiu, kad visos negandos yra įveikiamos, svarbu tiktai pademonstruoti tvirtą valią ir atgaivinti mūsų legendinį futbolo klubą.
Ačiū jums, prezidente, už pokalbį.
G. Nausėda: Ačiū jums.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
